Vertėjai ir DI

Ar esate patyrę konfūzą, kai įsigiję naują buitinį prietaisą ir skaitydami jo naudojimo instrukciją suabejojate, ką konkrečiai nusipirkote? Pavyzdžiui, kai kavos aparato veikimo apraše staiga kalbama apie alaus varymo įrenginį? Arba gal jums yra tekę žiūrėti filmą ar serialą, kurio subtitruose atsirasdavo visai netikėtų posūkių, kaip kad ta „šventoji skumbrė“ žymiosios Baideno kalbos vertime praėjusią vasarą. Tai tik vienas iš mašininio vertimo algoritmų pasiūlytų „perliukų“, verčiant vaizdingus posakius.

Pastarąjį dešimtmetį įvairios mašininio vertimo, dirbtinio intelekto ir automatizuoto kalbos apdorojimo technologijos sukėlė tikrą revoliuciją vertimo pasaulyje. Na, o kiekvienas vertėjas jau šimtus kartų yra girdėjęs klausimą: „kam dar reikia vertimo paslaugų?“ bei gi apokaliptines prognozes apie tai, kad po n metų vertėjo profesijos nebeliks, nes šioje, kaip ir daugelyje kitų sričių, žmogų pakeis mašina, robotas ar dar koks aparatas, kuris, pasitelkęs išmanius algoritmus, sugebės suprasti, apdoroti, išversti ir redaguoti bet kokio sudėtingumo tekstą bet kuria kalbų kombinacija. 

Ir iš tiesų, naujų technologijų pasaulis kinta labai sparčiai, o dirbtinio intelekto integravimas yra įdomi vertimo raštu perspektyva. Tekstų, kuriuos reikia išversti, apimtys auga, terminai trumpėja, o Europos įstaigos vis dažniau investuoja į mašininio vertimo ir panašias technologijas, norėdamos paspartinti procesą. Tačiau čia svarbu išlaikyti šaltą protą ir suvokti žmogaus nepakeičiamumą vertimo profesijoje. Už bet kurios automatizuotos funkcijos, kad ir kokiu gražiu vardu ji bebūtų pavadinta, stovi žmogus – žmogiškasis intelektas, empatija ir kalbos supratimas iki menkiausių niuansų. Kas Jūsų nuomone, slypi mašininio vertimo pradiniuose algoritmuose? Ogi, tūkstančiai ŽMOGAUS išverstų dokumentų, žodžių ir frazių, kurios gali būti kaitaliojamos ir pritaikytos. Būtent todėl vertimo algoritmai sunkiai teįveikia grožinę literatūrą. Nes tik žmogus gali pajusti ir perteikti kultūrinių skirtumų plonybes, kalbos vingrybes, autoriaus pasirinktą kalbos toną ir parinkti vienintelę tinkamą žodžio reikšmę iš daugybės galimų, pritaikydamas ją besikeičiančiam kontekstui.

Suvokdami technologijų svarbą, profesionalūs vertėjai nuolat tobulėja ir investuoja pinigus, laiką ir pastangas ne tik mokydamiesi kalbų ir vertimo plonybių, bet ir gilinasi į naujausius neuroninio mašininio vertimo sprendimus ir DI galimybes. Tam visų pirma reikia investicijų į pačias technologijas – vertimo programas, neuromašininio vertimo licencijas, terminų duomenų bazes ir pan. Tada skirti marias laiko siekiant sudėtingas technologines naujienas įvaldyti taip, kad jos duotų geriausią įmanomą rezultatą konkrečiam užsakovui. Taip vertėjas pamažu įgunda dirbti papildytoje realybėje, reikalaujančioje neįtikėtino technologinio išprusimo ir įgūdžių. 

Šiuolaikiniai profesionalūs vertėjai turi būti pasiruošę skaitmeninei transformacijai ne mažiau nei kiti profesionalai – gydytojai, inžinieriai ar IT specialistai, naudojantys  naujausias technologijas savo darbe. Bet ar leistumėtės operuojami net ir išmaniausio robotizuoto chirurginio prietaiso, jei už jo vairo nestovėtų jį valdyti įgudęs gydytojas? O kodėl tada reikėtų pasitikėti žmogaus akies ir rankos nepaliestu mašininiu vertimu? Juk be įgudusio jas profesionaliai taikyti vertėjo net pažangiausios technologijos yra bevertės arba, dar blogiau, pridaro daugiau žalos negu naudos, nes klaidina vartotojus išoriškai lyg ir tobulu rezultatu, po kuriuo slypi gausybė neįgudusio vartotojo akiai sunkiai pastebimų stipriai iškraipytos prasmės atvejų. O juk vertime būtent prasmė yra visų svarbiausia!

Kitą vertus, dėl investicijų į medicinos ar inžinerijos technologijas paslaugos vartotojams nepinga, o atvirkščiai, brangsta, todėl ir profesionalių vertėjų paslaugų įkainis pagrįstai atspindi jų patirtį ir išmanymą.

Tad vertinkime VISŲ sričių profesionalų darbą. Ir nepamirškime išmintingo posakio – šykštus moka du kartus.